Dirbtinis intelektas (DI) arba AI – tai technologija, leidžianti kompiuteriams ir mašinoms imituoti žmogaus intelektą bei spręsti problemas.
Jis naudojamas įvairiose srityse, tokiose kaip skaitmeniniai asistentai, GPS sistemos, autonominės transporto priemonės ir AI kalbos įrankiai, pavyzdžiui, ChatGPT.
Kaip veikia dirbtinis intelektas?
Kaip kompiuterių mokslo sritis, DI apima mašininį mokymąsi ir gilųjį mokymąsi, kurie leidžia algoritmams mokytis iš duomenų ir nuolat tobulėti.
Dirbtinis intelektas gali dirbti vienas arba su kitomis technologijomis (pvz., jutikliais, geografine vieta ir robotika), kad atliktų užduotis, kurioms paprastai reikia žmogaus intelekto. Pavyzdžiui, skaitmeniniai asistentai, GPS ir autonominės transporto priemonės.
Kompiuterių moksle AI apima tokias sritis kaip mašininis mokymasis ir gilusis mokymasis, kurių metu kuriami algoritmai, kurie mokosi iš duomenų, kad laikui bėgant tobulėtų.
AI įtaka sparčiai plečiasi, todėl kyla svarbių diskusijų apie etiką ir atsakingą naudojimą. Nors AI tebėra teorinis, dabartinės AI programos toliau vystosi ir daro įtaką kasdieniam gyvenimui.
AI programos
AI šiandien plačiai naudojamas įvairiuose realaus pasaulio scenarijuose. Štai keletas įprastų panaudojimo būdų:
- Kalbos atpažinimas: šnekėjimas paverčiamas tekstu, pavyzdžiui, Siri funkcija.
- Klientų aptarnavimas: virtualūs agentai ir pokalbių robotai tvarko DUK ir siūlo asmeninius patarimus.
- Kompiuterinė vizija: analizuoja skaitmeninius vaizdus ir vaizdo įrašus, kad priimtų sprendimus, naudojamus sveikatos priežiūrai ar savarankiškai važiuojantiems automobiliams.
- Tiekimo grandinė: naudoja dirbtinį intelektą nuspėjamai analizei, paklausos prognozavimui ir savarankiškam sprendimų priėmimui, didindama efektyvumą ir skaidrumą.
- Orų prognozavimas: padidina mašininio mokymosi modelių tikslumą, padedant oro sąlygoms jautrioms pramonės šakoms.
- Anomalijų aptikimas: nustato neįprastus duomenų taškus, itin svarbius nustatant įrangos gedimus, žmogiškąsias klaidas ir saugumo pažeidimus.